- išteižti
- išteĩžti, -ia, ìšteižė tr. 1. braidant išminti, ištrypti, sumakoti: Vieškeliai buvo teip ištéižti, ka baimės: su arkliais važiavo Nmk. Kelias šlapias, išteižtas, išgadintas Gr. ║ Gr išmaigyti, išknaisioti: Ìšteižė, išknaibė tą košę, kas ją galia valgyt?! Skr. 2. braidant išmirkyti, įšlapinti, išbristi: Dar naujus batus ir jau ìšteižė purvyne Vdžg. 3. per daug ištempti, nuploninti (verpiamą siūlą): Kam tei ištéižei gijas, ka jau į ranką paėmus trūksta Vdk. \ teižti; išteižti; nuteižti
Dictionary of the Lithuanian Language.